Apibūdinimas:Gekonai yra driežai (dėl jų stuburo struktūros) vystymosi skalėje jie laikomi gana primityviais. Gekonai yra nedideli gyvūnai, pasižymintys plokščia išvaizda. Toki gekonai yra vieni didžiausių, jų ilgis gali siekti 40cm. Patinai yra didesni ir spalvingesni nei patelės. Ši rūšis turi
dideles akis, padengtas skaidriais žvynais, kurie saugo akis. Pasimaitinę šie gekonai dažnai laižo akis, taip nuvalydami akis saugančius žvynus. Tokiai yra naktinė rūšis, todėl jų akių vyzdžiai yra vertikalūs, tamsoje, vyzdžiai išsiplėčia. Visi gekonai gali keisti spalvą, dažniausiai dienos metu būna šviesios spalvos, naktį tamsios. Tokiai elgesi priešingai, būdami šviesioje aplinkoje jie būna tamsiai pilkos spalvos su oranžinėmis-raudonomis dėmėmis, tamsoje šviesiai pilkos spalvos su melsvomis dėmėmis.
Paplitimas: šių gekonų gimtinė – pietų ir pietryčių Azija, Malaizija ir Filipinai. Jie taip pat sutinkami Indonezijoje. Tokiai buvo atgabenti į Floridą, Teksasą, Havajus, kai kurias Karibų salas ir Belizą, kur ši rūšis kelia grėsmę vietinėms rūšims.
Buveinės: Gekonai prisitaikę gyventi įvairiose vietose, dykumose ir atogrąžų miškuose. Įprastai gekonai gyvena miškuose, tačiau jie tampa susiję su žmonių kultūra. Vis dažniau juos galima sutikti įvairiuose pastatuose.
Maitinimasis: kaip ir daugelio gekonų, didžiają Tokių raciono dalį sudaro svirpliai, milčiaus bei zoofobusų lervos. Tačiau, jų dydis ir stiprus sukandimas leidžia jiems maitintis smulkiomis pelėmis, driežais ir paukščiais. Prisėlinę prie aukos jie staigiai puola, nutvėrę grobį jį tranko į žemę ar sieną, kai grobis nebejuda jį nuryja.
Dauginimasis: Patelė padeda du ar tris kiaušinius, keletą kartų per metus. Kiaušiniai turi minkštą ir lipnų lukštą. Jie sukimba vienas su kitu, taip pat kaip ir prie vietos, kur yra padėti. Šių gekonų kiaušinius galima rasti plyšiuose, įtrūkimuose, skylėse sienose, po namų terasomis ir po medžių žieve. Inkubacinis periodas gali trukti nuo dviejų iki šešių mėnesių, esant 28-33º C temperatūrai. Išsiritę jaunikliai būna 5 – 7.5 cm ilgio. Kiaušinius saugo tiek patinas, tiek patelė. Vidutiniškai Tokiai gyvena 7 metus, tačiau kai kurie nelaisvėje auginti individai išgyveno iki 18 metų.
Prisitaikymas: Gekonai geba keisti spalvą. Tokių oda švelni ir aksominė. Oda padengta žvynais, tačiau priešingai nei gyvačių ar kitų driežų, Tokių žvynai nesutampa. Jie neriasi tam tikrais intervalais, pradedant nuo galvos, baigiant uodega. Gekonai linkę suėsti savo išnaras. Gekonų pėdos nepaprastos: ant pirštų turi kibius plaukelius, todėl gali vikriai laipioti vertikaliais paviršiais ar lubomis. Jų pirštai nėra lipnūs ir nesuteikia „siurbimo“ efekto, tačiau padengti daugybe mikroskopinių plaukelių, kurie gali prikibti prie bet kokio paviršiaus, įskaitant stiklą. Tokiai pirma sulenkia pirštų galus, kad kabliukai atsikabintų nuo paviršiaus, o judėdami į priekį
deda pėdas taip, kad kabliukai vėl sukibtų su paviršiumi. Panašiu būdu katės laipioja medžiais.
Lyginant su kitais driežais, gekonai gali skleisti įvairius garsus, nuo tylaus čirpimo iki garsaus „lojimo“. Tokių leidžiamas garsas primena kvarkimą. Tik patinai gali skleisti garsus, patelės yra beveik nebylios, išskyrus atvejus, kai jaučia pavojų. Tokių „lojimas“ yra sezoninis, prasideda gruodį, o piką pasiekia kovą ir gegužę. Po šio laikotarpio „lojimą“ galima išgirsti atsitiktinai. Tai gali reikšti, kad šis garsas susijęs su teritorijos saugojimu, poravimosi elgesiu.
Gekonai nemato spalvų, nes yra naktiniai gyvūnai, jie neturi poreikio skirti spalvas. Tokiai yra agresyvūs vienišiai. Išprovokuoti jie nedvejos pasinaudoti stipriais nasrais, kad atgrasytų plėšrūnus ar žmones.