Iš pradžių gali atrodyti kiek keistoka kalbėti apie tai kaip reikia laikyti milčiaus lervas. Kam jos iš viso yra reikalingos? Taigi, apžvelgsime įvairius aspektus, susijusius su milčiaus lervomis, įskaitant ir tai kaip ir kokiomis sąlygomis jas reikia laikyti, pakalbėsime ir apie jų gyvenimo ciklą.
Dėl kokių priežasčių verta turėti milčiaus lervas?
Šios lervos yra pats mėgstamiausias vištų užkandis. Šios lervos turi daug baltymų, kuris yra svarbus kiekvienam padarui. Žmonės, laikantys viščiukus, kalakutus, žąsis ar antis, tikrai turėtų pagalvoti apie milčiaus lervas. Nereiktų pamiršti, jog milčiaus lervos naudingos yra ne tik paukščiams. Jei duotumėte šių lervų paragauti ropliams ar graužikams, greitai suprastumėte, kad pastarieji ne mažiau mėgsta šias lervas. Jomis ypač mėgaujasi ne tik vorai, gekonai, agamos, žiurkės, žiurkėnai ir pelės, bet ir naminiai keturpirščiai ežiai ir šeškai.
Kadangi žuvys irgi mėgsta šias lervas, akivaizdu, jog milčiaus lervos dažnai yra naudojamos kaip pašaras žvejyboje. Šias lervas kaip pašarą ypač mėgsta upėtakiai, šamai, bei kitos žuvys.
Pasitaiko, jog net kai kurie šunys ir katės mėgsta milčiaus lervas, kadangi jos pagrinde susideda iš baltymų bei riebalų. Neišsigąskite, nes nei šunims ir katėms šios lervos nekenkia. Priešingai, tai yra sveikas užkandis. Taigi, jeigu pastebite, jog jūsų keturkojis išreiškia norą paragauti šių lervų, galite drąsiai tai ir padaryti.
Kad ir kaip būtų keista, tačiau milčiaus lervomis minta netgi kai kurie žmonės. Tuo tarpu, daugelis vis tik jomis šlykštisi ir nedrįsta paragauti. Yra teigiama, jog pakepintų milčiaus lervų skonis yra kaip žemės riešutų. Taigi, jas netgi galima naudoti vietoje riešutų gaminant. Tie žmonės, kurie yra išrankesni, gali šias lervas susimalti ir tokiu būdu paskaninti bei baltymais papildyti įvairius kepinius.
Milčiaus lervų gyvavimo ciklas
Milčiaus lervų gyvenimo ciklas susideda iš trijų etapų: kiaušinėlis, lerva, lėliukė ir tamsus vabalas.Moteriškos lyties vabalai per visą savo gyvavimo tarpsnį gali padėti šimtus kiaušinėlių. Šie kiaušinėliai yra maždaug dulkės dydžio ir yra lipnūs. Kiaušinėliai yra mažų baltų pupelių formos. Iš kiaušinėlio išsiperi lerva. Būtent šios lervos yra naudojamos kaip gyvūnų maistas ar pašaras. Nors ir pradžioje šios lervos būna mažo dydžio, per maždaug 8-10 savaites jos staigiai išauga net iki 3,81 cm ilgio.
Šios rudos lervos turi ekzoskeletus, kurie apsaugo trapius lervų kūnus nuo aplinkos. Lervoms augant, jos pamažu praauga savo ekzoskeletus, iš kurių jos ima nertis. Paprastai, lervos neriasi iki 20 kartų per visą jų gyvavimo ciklą. Paskutinio nėrimosi iš ekzoskeleto metu atsiranda ne rudos spalvos lerva, bet baltos spalvos lėliukė.
Lėliukės nei valgo, nei išskiria kažkokias atliekas. Jos turi pumpurus, kuriuose yra kojos bei sparnai, tačiau jie nefunkcionuoja. Šios lėliukės gali krutėti, tačiau kadangi jos yra nepaprastai trapios ir silpnos, jas būtina palikti ramybėje augti. Ši faze paprastai trunka 1-3 savaites.
Kai lėliukės faze baigiasi, iš mažos trapios lėliukės susiformuoja suaugęs vabalas, kuris neriasi iš savo odos paskutinį kartą. Iš pradžių vabalas būna baltos spalvos, tačiau kai jo ekzoskeletas sustiprėja, jis tuo pačiu ir patamsėja iki tamsiai rudos ar net juodos spalvos. Tamsūs vabalai turi sparnus, tačiau negali skraidyti.
Kad šie tamsūs vabalai subręstų prireikia poros savaičių. Moteriškos lyties vabalai nušliaužia iki medžiagos, kur sudeda kiaušinius, pradėdamos šį ciklą dar kartą. Šie tamsūs vabalai suaugusiųjų fazėje gyvena iki trijų mėnesių.
Kuo minta milčiaus lervos?
Ketinant auginti milčiaus lervas, svarbu atsižvelgti ir į tai, kuo jos paprastai minta. Iš tiesų, yra daug pasirinkimų, kuo galima jas maitinti.Pats pirmas ir svarbiausias jų maistas tai substratas ar medžiaga, ant kurios auginsite šias lervas. Jie ją ne tik valgys, bet taip pat ten atliks ir savo gamtinius reikalus.
Nuspręsti, kuo maitinti šias lervas yra be galo paprasta. Pavyzdžiui galite nupirkti greito paruošimo avižų. Šios sausos, suplotos formos avižos gali būti puikus substratas, tačiau, reikia nepamiršti lervų buveinės dugną avižomis padengti keliais sluoksniais. Tinka ne tik avižos, bet ir kiti produktai, tokie kukurūzų miltai, kviečių sėlenos, , sausų pusryčių dribsniai, kviečių miltai.
Antrasis lervų maisto pasirinkimas turėtų būti drėgnesnės konsistencijos, kadangi drėgmė lervoms yra reikalinga. Nors ir pats substratas turėtų būti sausas, tam, kad išvengti blogo kvapo ar pelėsių, tačiau lervoms reikia ir truputį drėgmės, kad jos galėtų augti savo buveinėje.
Dauguma žmonių renkasi tokius maisto produktus kaip bulvių gabaliukai ar morkos, nes jie taip greitai nesupelija. Tačiau galite pasirinkti naudoti ir arbūzų žievę, obuolių griežinėlius, salotas ar špinatų lapus ar kitus vaisius, kurie ilgą laiką išlaiko savo formą.
Jeigu matote, jog maistas pradėjo pelėti, arba irti, nieko nelaukdami išmeskite šį maistą lauk. Svarbu nuolat stebėti ir reguliariai pakeisti maistą, kai pastebite, kad jis tik pradeda gesti.
Substratas arba maistas gali būti naudojamas apie tris ar keturis mėnesius, ir tuomet jį reikia pakeisti nauju. Per šį laiką substrate susidarys daug kirminų atliekų, kurios yra be galo gera trąšą, todėl seno substrato patariama neišmesti, o jį pasilikti ateities naudojimui, pvz. dirvožemiui.